Įsivaizduokite tokią situaciją. Jūs planuojate namo, kuriame gyvenate, remontą. Remontą jūs sugalvojote ne todėl, kad nėra kur pinigų dėti, o todėl kad namo būklė artima kritinei. Visokie saugumo specialistai perspėja, kad be remonto po kelerių metų name nebebus galima gyventi, nes jo techninė būklė neatitiks net minimalių saugos standartų. Tai ne šiaip kosmetinis remontas, tai kapitalinis remontas, kurio metu bus pakeistos grindys visame name, visi elektros laidai, langai ir įėjimo durys. Tokio remonto metu name gyventi neįmanoma, todėl jūs planuojate laikinai persikelti į kitą namą. Apie planuojamą remontą jūs pranešate visiems aplinkiniams prieš dvejus metus.
Per tuo dvejus metus visą laiką jūs ruošiatės remontui. Jūs pasidarote visus reikalingus projektus ir planus, gaunate visų reikalingų institucijų sutikimus. Jūsų remonto projektą palaimina paveldosaugininkai, gaisrininkai, statybų kontrolieriai, elektros tinklų inspekcija, kelių inspekcija (kad kelio neužtversite), kalbininkai ir kiti. Jūs susirandate statybininkus, su jais pasirašote sutartis, susirandate kur gyvensite remonto metu, net gi nusiperkate papildomas priemones, kad ne tik jums, bet ir jūsų galimiems svečiams būtų patogu laikinoje buveinėje. Netgi susitariate su draugais, kad jie atvyks į svečius naujuoju adresu. Jūs persikeliate į laikiną būstinę savo internetą, kabelinę televiziją. Informuojate paštą ir visokius kurjerius, kad siuntinius pristatinėtų naujuoju laikinu adresu. Iki remonto pradžios liko savaitė. Jūs jau pradėjote daryti pasiruošimo remontui darbus – išstumdėte baldus, išnešėte kitus daiktus. Jūs jau ne tik susipakavote į dėžės kasdieninio vartojimo daiktus (kuriuos persivežate), bet dalį jų net persivežėte. Jūs jau skaičiuojate valandas iki remonto pradžios.
Ir staiga – keletas kaimynų iš gretimo namo ima piktintis ir reikalauti iš valdiškų institucijų, kad jos sustabdytų jūsų remontą, nes visko gali būti, kad jūsų remontas bus kažkoks ne toks ir bus gėda čia visiems kaimynams, kad per remontą ne viskas gavosi, kaip turėjo gautis.
Kokia būtų jūsų reakcija? Jei jūs jaunesnės kartos atstovas, tai švelniausia ką pasakytumėt WTF ?!?! Vyresnieji išsireikštų kirilica. Juk pasiruošimas remontui vyko dvejus metus, tačiau suabejojo kažkuo tuomet, kai proceso nebesustabdysi, nes jis jau prasidėjo. Čia kaip likus savaitei iki gimdymo persigalvoti, kad nori vaikų, nes dar nežinai ar gerai įrengtas vaiko kambarys.
Adekvatūs žmonės taip nepasielgtų. Tikrai? Dr.Goldratt‘as juokaudavo – „Never underestimate people‘s stupidity“. Šią savaitę tokia logiška sublizgėjo keletas seimo narių: konservatorius Mykolas Majauskas, liberalai Simonas Gentvilas, Kęstutis Glaveckas. Jie nusprendė „atidėti“ Vilniaus oro uosto remontą, nes jam nepasiruošta.
Apie planuojamą remontą paskelbta buvo dar 2015 metais. Kodėl apie šį remontą jie prabilo likus mažiau nei 10 dienų? Pirmiausiai pasižiūrėkime, kodėl toks jų pareiškimas labai silpnai argumentuotas, o po to pasvarstysime, kodėl jie taip padarė.
Prieš porą savaičių skridau pas klientą ir eilinį sykį prie pasų kontrolės (ne saugumo patikros) teko stovėti eilėje virš 20 min. Savo nuomonę išsakiau FB įrašu, po kurio sulaukiau pakvietimo iš Vilniaus Oro Uosto vadovo Olaf Martens pakvietimo susipažinti su jų „flow management“ sistema.
Jis papasakojo daug įdomių dalykų apie istoriją, apie tai kad vyksta ir kodėl, apie planus. Ir aišku, neapsiėjo be diskusijos apie rekonstrukciją. Aš pajuokavau, kad po „laiko Kaune“, Vilnius keleiviams atrodys kaip rojus. Aš buvau smarkiai nustebintas kiek įdėta planavimo ir pastangų ruošiantis laikinam perkėlimui. Kiek papildomos įrangos nupirkta, kiek papildomų žmonių bus komandiruota ir t.t. Ar „stabdantys“ seimo nariai bent pasidomėjo tuo planu ir kas padaryta ?
Pereikime per konkretesnius kaltinimus.
„Aviacijoje saugumas yra pats svarbiausias dalykas ir jeigu iki šios dienos tam nebuvo pasiruošta, nebuvo tinkamai susidėliotas saugumo planas, dar ne vėlu sustabdyti šį perkėlimą, atidėti jį geriems metams, kai būtų pilnai pasiruošta“ – sakė per spaudos konferenciją M.Majauskas.
Dėl aviacijos saugumo svarbos jis tikrai teisus. Tačiau negi jis mano, kad į Lietuvą skraidančios aviakompanijos yra durnelės, ir jos imsis rizikingų avantiūrų bei skraidys į bet kokį oro uostą? Aviakompanijos apie VNO remontą ir laikiną skrydžių perkėlimą į Kauną žinojo labai seniai. Jeigu jos būtų turėjusios bent menkiausią abejonę dėl Kauno oro uosto saugumo, jos tikrai neskristų į ten. Juk bet koks aviacinio saugumo incidentas (nesvarbu dėl kieno kaltės), pirmiausiai gadina aviakompanijos reputaciją. Kadangi saugumas toks svarbus, tai jį užtikrina net ne viena organizacija. Ir VISOS jos atliko savo auditus ir patvirtino, kad Kaune leistis ir kilti lėktuvams saugu.
„Ketvirtas dalykas, kurį reikėtų iškelti – kaip pasiruošusios valstybės saugumo tarnybos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir muitinė“, – kalbėjo M.Majauskas.
O jo, čia irgi jis teisus. Valstybinės institucijos neretai neblizga, kai situacija yra labai nestandartinė. Tačiau gerbiami seimo nariai, kur jūs buvote visus metus? Gal reikėjo pasinaudoti savo statusu ir padėti Oro uostų vadovams derybose su šiomis institucijomis, o ne stovėti nuošalyje ir likus kelioms dienoms abejoti, ar tos institucijos pasiruošė.
Liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad pasaulyje oro uostų takai yra rekonstruojami naktimis, nestabdant jų veiklos, todėl kilimo-tūpimo tako rekonstrukciją Vilniuje buvo galima planuoti kitaip.
O jūs pasidomėjote, kokios yra tos rekonstrukcijos apimtys? Rekonstrukcija unikali, visame pasaulyje tokių rekonstrukcijų – vienetai. Čia ne kosmetinis remontas, takas rekonstruojamas iš esmės – keičiama senoji danga, sutvirtinamas jo pagrindas, įrengiamos naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos, rekonstruojama žiburių valdymo sistema. Pavyzdžiui, bus pakeista apie 100 km. (100.000 metrų) elektros laidų. O pakilimo takas iš esmės bus visas išardytas ir paklotas iš naujo. Tokių dalykų per naktį nepadarysi.
“Prognozuojama, kad per tas 35 dienas keliaus apie pusė milijono keleivių – lietuvių ir užsieniečių“, – kalbėjo K.Glaveckas.
Keleivių skaičių labai paprasta paskaičiuoti – juk žinoma kiek bus skrydžių, o lėktuvai ne guminiai. Pasirodo, į Kauną 35 dienoms bus perkelta iš viso 3,1 tūkst. skrydžių ir 300 tūkst. keleivių. Be to, Kauno oro uostas per šį laiką aptarnaus 460 „savo“ skrydžių ir 75 tūkst. keleivių. Žinau, kad 375 tūkst. – didelis skaičius, bet iki pusės milijono dar toli. Bet per spaudos konferenciją reikia ne tikslumo, o efekto?
„Oro uosto uždarymui Vilniuje yra nepasiruošta. Kodėl aš tą taip drąsiai sakau? Nes nuo šio pirmadienio Vilniuje jau nebeveikia tikslaus artėjimo tūpti sistema. <…>. Faktiškai Vilniaus oro uostas kai kurių lėktuvų negali priimti jau šiandien, tai rodo, kad perkėlimui nėra pasiruošta“, – tvirtino S.Gentvilas.
Pamenate straipsnio pradžioje pateiktą istoriją apie buto remontą? Įsivaizduokite, kad jūsų remontą stabdantis kaimynas aiškintų, kad kasdienio naudojimo daiktų supakavimas į dėžes yra akivaizdus nepasiruošimo persikraustyti įrodymas.
Tenka konstatuoti, kad kad „stabdytojai“ visiškai nedalyvavo šio projekto planavime ir pasiruošime. Taip pat nepasidomėjo realia situacija – koks planas, kokios priemonės numatytos, kas padaryta. Dirbant su pokyčiais įmonėse, kartais tenka susidurti su tokia elgsena. Tokia elgsena – tai rafinuotos formos sabotažas. Jeigu tikrai norima užtikrinti projekto sėkmę, tuomet visas abejones buvo galima išsakyti daug anksčiau ir dalyvauti/padėti įgyvendinti planą.
Kodėl jie nusprendė sabotuoti šį projektą? Kodėl stabdyti imtasi tuomet kai net ir bebrui aišku, kad niekas nestabdys, nes traukinys jau seniai įsibėgėjęs. Labai norisi tikėti, kad priežastys nesusijusios su suvenyrinėmis dėžutėmis, nes remontuos ne tie. Aš manau, kad šie seimo nariai nusprendė sužaisti savotišką Dead pool. Tai žaidimas, kuriame lažinamasi dėl kažkieno mirties. Nors statymai nedideli, tačiau išlošti galima daug. Šie seimo nariai „pastatė“ ant Oro uostų susifuckup‘inimo. Jie dabar pasisakė, ir jeigu viskas praeis be didesnių nesklandumų, tuomet visi pamirš jų šitą pasisakymą. Bet jeigu kažkas nutiks labai negero, tuomet jie išeis šokdami ant griuvėsių dainuodami „argi mes jums nesakėme“. Ar tai yra elgesys, kurio mes tikimės iš jaunosios kartos konservatorių ir liberalų? Mykolai, gal kitą kartą pasitark su žmona, nes panašu, kad ji turi daug daugiau sveikos nuovokos.
VNO remontas tikrai sukels nepatogumų. Kaip bet kuris remontas (pvz. gatvės remontas). Ar tai turės fatališkų pasekmių? 100% garantijos nėra, nes “shit happens”, tačiau visos oro uostų ir su skrydžiais susijusios tarnybos ruošėsi ir padarys viską, kad tos 35 dienos praeitų sklandžiai. O aš pasižadu įsiprašyti pas Kauno oro uostą į svečius ir papasakoti apie tai, kaip jiems sekasi suvaldyti tą chaosą.