Laikinas Vilniaus oro uosto uždarymas netapo katastrofa. Ir kodėl tai yra blogai? (3)

Oro uosto epopėjos įrašai:

Kaip liberalai ir konservatoriai mėgino sabotuoti Vilniaus oro uosto rekonstrukciją
Laikinas Vilniaus oro uosto uždarymas netapo katastrofa. Ir kodėl tai yra blogai?
Laikinas Vilniaus oro uosto uždarymas netapo katastrofa. Ir kodėl tai yra blogai? (2)

Šiame įraše panagrinėsiu, kodėl Kauno oro uoste viskas vyksta daug sklandžiau nei daugelis tikėjosi ? Tam yra keletas priežasčių.

Over-capacity (pajėgumų perviršis)

Paslaugų gamyboje, kur į sandėlį nepagaminsi, o keleivių/klientų srautas labai banguoja, turėti pakankamus pajėgumus yra labai svarbu. Jeigu kažkuriuo metu turimi (darbo centro) pajėgumai užkraunami virš 90%, pradeda formuotis eilės, auga klientų nepasitenkinimas, lėtėja aptarnavimas ir t.t. Jeigu kažką domina mokslinis to pagrindimas ar mėgsta formules – pasiskaitykite apie Eilių teoriją bei Little‘o dėsnį.

Kadangi VNO veiklos laikinas sustabdymas – neeilinis įvykis, ir remonto projektui buvo numatytas papildomas biudžetas, tai VĮ „Lietuvos oro uostai“ nusimatė atskirą išlaidų eilutę padidintiems pajėgumams (eilinis thumbs-up projekto planuotojams). Kartas nuo karto pasigirstantys komentarai neva kauniečiai geriau tvarkosi nei vilniečiai yra absoliuti nesąmonė. Taip kalba tik visiški durniai, nesuprantantys elementarių valdymo principų. Šiuo metu Kauno oro uoste dirba jungtinė komanda iš Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų darbuotojų bei papildomai laikinai priimtų darbuotojų. Aš pats mačiau kaip padaromas „koridorius“ iš darbuotojų, nukreipiant keleivių srautą iš/į lėktuvą. Netgi Viešojo Saugumo Tarnybos pareigūnai, kurie patruliuoja oro uosto teritorijoje su riedžiais padeda (šaunuoliai). Taip pat Kauno oro uoste visą laiką budi vadovybės atstovas. Tai užtikrina ne tik gamybinių pajėgumų, bet ir vadybinių pajėgumų over-capacity. Kai kabinete pas Olaf‘ą pamatęs miegmaišį paklausiau, Olaf‘as prisipažino dažnai nakvojantis oro uoste. Ir jis ne vienintelis toks.

Beje, turiu nuojautą, kad net keleivių nemylinti ir nenorinti VSAT davė papildomų pareigūnų greitesnei patikrai.

Laikino projekto statusas leido pirkti supaprastintu būdu įvairias informacines lenteles ar kitas smulkmenas, todėl tobulinimai vyksta daug greičiau.
Visgi, nereikia pamiršti, kad pajėgumai kainuoja. Todėl sakyti, o kodėl negalima taip dirbti visą laiką, tai tas pats, kaip tikėtis, kad visos dienos gali būti kaip Kalėdos ar gimtadienis. Keista, kad net kai kurie ekonomistai, sugebantys suskaičiuoti banko savikainų centus, nesupranta tokio dalyko. Kai viskas grįš į senąsias vėžes, taip gerai nebus, nes tai tiesiog yra per brangu.

Mažiau keleivių

Laikino VNO uždarymo metu ne visos aviakompanijos perkėlė savo skrydžius į Kauną. Apie tai detaliau rašė Simonas savo tinklaraštyje. Tačiau ne tik mažiau skrydžių, bet ir skrido mažiau keleivių pirmosiomis dienomis. Nes dauguma nesitikėjo, kad viskas vyks taip sklandžiai nuo pirmos dienos.

Mažesni keleivių lūkesčiai

Klientų ne/pasitenkinimas – tai atitikimas tarp lūkesčių ir realybės. Kai kliento lūkesčiai nėra dideli, tai ir patenkinti klientą yra paprasčiau. Dėl to McDonalds‘u skundžiasi daug rečiau nei prabangiais restoranais. Kadangi prieš VNO uždarymą viešojoje erdvėje netrūko neigiamų pasisakymų (kurių viršūne tapo kelių seimo narių „dangus griūva“ spaudos konferencija), tai dauguma keleivių tikėjosi rimtų bėdų. Ko pasėkoje atvažiuoja anksčiau, tuo mažindami pikinius užkrovimus ir mažiau streso. Taip pat labiau atlaidūs įvairiems smulkiems nesklandumams.

Komandos motyvacija

Motyvuota komanda – irgi labai svarbus faktorius. Šis projektas – neeilinis įvykis, apie kurį buvo daug kalbėta ir jam ruoštasi. Natūralu, kad nenoras kristi veidu į purvą, sveikas stresas, pertekliniai pajėgumai, vadovybės dėmesys, darbas su darbuotojais bei vadovų pastovus buvimas ten kur vyksta veiksmas, sąlygojo vidinį darbuotojų užsidegimą. Olaf‘as prašė paminėti pagrindinius šio projekto žmones:

Donatas Voveris (pagrindinis projekto valdytojas)
Kšištof Kmecik (projekto vadovas)
Arnas Dūmanas (KTT rekonstrukcijos rangos darbų projekto vadovas)
Tautvydas Butkus (Operacijų perkėlimo VNO-KUN-VNO projekto vadovas)
Bruno Kaspar (Kauno oro uosto vadovas)
Nepamirškime ir pačio Olaf Martens (Vilniaus oro uosto vadovas)

Ir kiti Vilniaus, Kauno. Palangos oro uostų darbuotojai, kurie dalyvauja šiame projekte ir užtikrina keleiviams saugius skrydžius su minimaliais nepatogumais.

Kodėl KUN-VNO sėkmė yra blogai ?

KTT projektas pasibaigs (nes projektai turi baigtis). Susisiekimo ministras žada, kad pasibaigs laiku. Ir aš tuo tikiu, ne todėl kad tikiu politikais, o todėl, kad žinau kaip šis projektas valdomas. Tuomet viskas grįš į kasdieninę rutiną, vadovybės dėmesys sumažės, perteklinių pajėgumų neliks, „pavarom“ motyvacija išblės. Keleivių srauto aptarnavimo dalyviai atsipalaiduos (ypač valstybinės institucijos).

Ir vėl į Vilniaus oro uostą keleiviai atvažiuos su mažesniu laiko rezervu, ne porcijuotai. O jų lūkesčiai bus didesni, nes juk čia gerai pavarėte. Juk prie gero greit priprantama. Ir greit FB ir delfiuose pasipils aimanos, kaip viskas blogai ir kaip Kaunas varė, o Vilnius feilina.

Visgi, sprendžiant iš to, kaip organizuotas ir valdomas šis projektas, yra tikimybė, kad Lietuvos oro uostų komanda gerąsias praktikas išsaugos, ir turėsime geresnę situaciją, nei buvo prieš KTT remontą. Tačiau taip gerai, kaip yra dabar – nebus, Bent jau ne iškart. Ir su tuo reikia susitaikyti.