Vakar internetuose užtikau seną sovietinių laikų anekdotą, kuris puikiai iliustruoja kuo skiriasi žinios nuo įgūdžių (Jerundicija vs. Entelechija)
XX a. šeštojo dešimtmečio vidurys. Grupei įslaptinto mokslinio tyrimų instituto mokslininkų, užsiiminėjančių taikaus atomo skaldymu, davė kelialapius atostogoms į poilsio namus prie Juodosios jūros. Pakeliui į pliažą garbingi mokslų daktarai nusipirko keletą butelių vyno (žiūr. iliustraciją). Atėję į pliažą suprato, kad neturi peilio vynui atidaryti. Bet netoliese pastebėjo vyriškį, kurio veido spalva išdavė, kad anas vynų (o ir kitų svaigiųjų gėrimų) srityje ne mėgėjas, o profesionalas.
– Gerbiamasai, gal turite kuo butelį atidaryti ? – paklausė mokslų daktarai.
– Be problemų, duokite degtukų !
Uždegęs kelis degtukus ir pakaitinęs plastmasinį kamštį, nutraukė suminkštėjusią plastmasę.
– Fiziką mokykloje mokytis reikėjo, – grąžindamas atidarytą butelį ir degtukus, pakomentavo profesionalas.
P.S. man tokio būdo išbandyti neteko, tačiau vyresnės kartos atstovai teigia, kad toks būdas suveikdavo.
