Kai prieš metus Verslo Žinios publikavo mano pastebėjimus apie galimas ištuštėjusių ledų bei alaus šaldytuvų priežastis, kai kurie komentatoriai netgi įžvelgė LEAN bažnyčios griovimą. Mano pastebėjimus apie griovimą perpublikavo netgi VZ.lt. (Tiesa, be nuorodos į Verslo Klasės straipsnį). Visgi keletas komentarų iš LEAN gynėjų (nors niekas nepuolė) stovyklos paskatino mane patęsti mano įžvalgas šia tema.
Štai komentatorius Prie ko čia LEAN? rašo:
Nepykite, bet LEAN čia visiškai niekuo dėta. Jei kažkokie konsultantai išaiškino, kad ir prognozavimo įrankiams bei profesionaliems Tiekimo grandinės specialistams (ne logistikos! – nepainiokite) reikia taupyti, tai nėra LEAN.
Yra šarlatanai, kurie painioja Tiekimo grandinės strategijas ir taktikas su LEAN metodologijomis. Jei kitąkart kas nors pasakys, kad dėl LEAN ar 5 S principų stringa tiekimo grandinė, nebeatverkite jam daugfiau durų 🙂
Vėliau, iš to pačio IP, komentatorius Prie ko čia LEAN (Final) rašo:
Gerbiamieji, sutarkime dėl terminų. Cituoju iš lean.lt: “Lean sistemos tikslas – naudojant mažesnius išteklius sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencinį pranašumą. Lean esmę geriausiai nusako du pagrindiniai principai: nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas”.
Tai va, gerbiami skaitytojai, būtent dėl šito apibrėžimo LEAN čia tiesiogiai „prie ko“. Leiskite paaiškinti plačiau.
Tarkime, kad yra logistikos-distribucijos įmonė, kuri prekiauja vienu produktu – vieno tipo šaldytu produktu. Kiekvieną dieną ta įmonė parduoda ir turi išvežioti vidutiniškai 2.5 tonos to produkto. Įmonė turi 10 tonų krovininį automobilį, kuriuo kasdien išvežioja produktą klientams. Įmonės pardavimai padieniui pateikti grafike.
Įmonės vadovas, pasiskaitęs knygų, straipsnių, sudalyvavęs konferencijose nusprendžia diegtis LEAN įmonėje. Pasikviečia konsultantą, kuris visiems darbuotojams pristato LEAN principus – nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas. Darbuotojai, įkvėpti konsultanto ir skatinami vadovo generuoja įvairiausias tobulinimo idėjas.
Ir štai, vieną dieną kažkuriam iš darbuotojų kyla mintis, kad 2.5 tonos vežioti 10 tonų krovininiu automobiliu nėra ekonomiška. T.y. klientas gi nemoka už pustuščio važinėjimą ir šaldymą. Grafike pavaizduotas vežamas kiekis ir pervežimo pajėgumai.
Todėl pasiūloma tobulinimo idėja (kartais vadinama KAIZENu) – parduoti šį automobilį ir nusipirkti minubus‘ą-šaldytuvą, kuris puikiai gali vežti iki 3.5 tonos. Toks pokytis leis sutaupyti išlaidas dėl mažesnio tonažo bei mažesnio šaldymo tūrio.
Ar tai yra mudos mažinimo veiksmas ? TAIP ! Ar tai atitinka LEAN pagrindinius principus ? TAIP !
Bet ar tai verslo požiūriu teisingas sprendimas ? Sprendžiant iš turimos informacijos – TAIP. Ir tą daro daugelis įmonių (ne tik logistikos, bet ir gamybinių).
Tačiau visai netikėtai įvyksta žymus paklausos šuolis. Dėl išorinių priežasčių – pvz. ilgas Joninių savaitgalis, ir (skirtingai nei įprasta) labai karštas – paklausa išauga 4 kartus. Tokį paklausos šuolį, atsižvelgdami į labai sudėtingus algoritmus, kurie priklauso nuo oro prognozių, sužinojo įmonė prieš keturias dienas. Pajėgumų/paklausos grafikas pateiktas žemiau.
Ir staiga, vietoje įprastų 2.5t reikia išvežioti 10t. O įmonės minibus‘as gali išvežioti tik 3.5t. Žinoma, galima imtis įvairių priemonių žalai (prarastiems pardavimams) mažinti, tačiau labai tikėtina, kad kažkas tikrai negaus tiek kiek užsisakė prekių.
Taigi, LEAN netgi labai „prie ko“ kad pritrūko prekių. Ne Tiekimo grandinės strategijos ir taktikos, o tik logistikos procesų LEANinimas tapo tuščių šaldytuvų priežastimi mūsų nagrinėjamame pavyzdyje.
Aš manau, kad šioje vietoje verta padaryti pauzę ir palikti vietos diskusijoms apie tai, ar teisingai čia buvo diegtas LEAN, ar visgi čia ne LEAN, ir ką šioje situacijoje reikia daryti kitaip.
Aukščiau pateikiau vieną atvejį, kai proceso LEANinimas kartais gali tapti užsakymo neįvykdymo (ir prarastų pardavimų) priežastimi. Pabaigoje pateiktas klausimas ką gi reiktų daryti kitaip šioje situacijoje, didelių diskusijų nesukėlė. Tačiau nuomones galima suskirstyti į keletą grupių:
- Nereikėjo parduoti didelio sunkvežimio (laikome ryškiai didesnius pajėgumus)
- Tiksliname prognozavimo algoritmą
- Nieko nedarome.
Koks teisingas atsakymas ? Galbūt tokio ir nėra. Bet pasidalinsiu savo požiūriu į situaciją.
Įmonės tikslas yra uždirbti pinigus dabar ir ateityje. Tam būtina užtikrinti klientų poreikių patenkinimą geriau nei konkurentai. Bet nereikia būti idealiu. Jeigu paklausos situacija tokia, kaip grafike ir pikas nėra lengvai numatomas (pvz. tai nėra šampanas ir Naujieji Metai), tokiu atveju kompanijai yra per brangu tikėtis, kad kažkada kažkur bus (o gal ir nebus) pardavimų pikas. Juolab, kad prekės neturėjimas nėra gyvybės ar mirties klausimas. Didelis sunkvežimis tikrai dėl vieno piko neatsipirks. O apie geresnį prognozavimą nėra net ką kalbėti. Tiesiog pasižiūrėkite oro prognozes.
Dabar panagrinėkime šiek tiek kitokį paklausos išsibarstymą. Kur pajėgumai išlieka tie patys (3.5 tonos), o paklausos vidurkis – 2.3 tonos, tačiau ji svyruoja ir kartais šiek tiek viršija pajėgumus. Ar verta į tuos mažus šuolius reaguoti, ar juos ignoruoti ?
