Aš finansuoju LIDL’ą. O jūs ?

Pastaruoju metu vis labiau kalbama, kad Baltijos šalyse veikiantys skandinaviški bankai labiau linkę užsiimti „skalbimo“ verslu negu įprastomis bankinėmis operacijomis. Todėl nieko keisto, kad vieno didžiausių bankų kalbėtojas  vyr.ekonimistas erzinosi dėl smulkių klientų ir jiems siūlė atsidaryti savo banką. Dabar šitoms pelningoms skalbimo paslaugoms užsidarant, bankams tenka spręsti daug galvos skausmų, tai dar labiau nėra kada užsiimti smulkiais klientais bei jų kreditavimu. Todėl įmonėms tenka suktis be bankų. Šią savaitę Verslo žinios rašė, kad įmonių tarpusavio įsiskolinimai labai išaugo, bei pailgėjo pradelstų skolų mokėjimo periodai. Šiaip tai nieko keisto, juk dauguma smulkaus ir vidutinio verslo įmonių savo pinigų srautų valdymui naudoja „Pusės devynių“ strategiją. O augant išlaidoms (darbo užmokesčiui ir kitoms) daugeliui įmonių pinigų srautai visai išsibalansuoja. Kas tai per strategija ir ką daryti rašiau dar Didžiosios krizės metu (straipsnį „Pusės devynių strategija“ galite rasti čia).

Tačiau visame šitame įsiskolinimų fone sublizgėjo LIDLas. Verslo Žinioms „Lidl Lietuvos“ valdybos narė Eglė Radžiūnė teigia, kad jie pasiūlė savo tiekėjams alternatyvų finansavimo šaltinį. Man pasirodė įdomu – koks gi tas „alternatyvus finansavimo šaltinis“ ? Pasirodo, tai „finansavimo šaltinis“ – tai galimybė turėti mažesnį mokėjimo atidėjimą už tam tikrą nuolaidą. Aš tikrai nenoriu diskutuoti ar jų pasiūlytos sąlygos geros ar ne. Tam aš turiu per mažai informacijos, be to tai priklauso ir nuo įmonės pinigų srautų situacijos. Jeigu norite detaliau sužinoti, kaip įsivertinti kada yra verta duoti nuolaidą už greitesnį mokėjimą, skaitykime mano knygą “Nuo Amato prie Verslo. Pradžia“. Joje labai detaliai pateiktas vertinimo algoritmas ir formulės.

Bet pakalbėkime apie tai, ar tai tikrai yra „finansavimo mechanizmas“ ? Istoriškai prekyba vykdavo paprastai – tu man prekes, aš tau pinigus. Vėliau atsirado įvairios finansavimo sąlygos. Pvz.: pirkėjas gali finansuoti tiekėją – mokėti avansu. Arba tiekėjas gali finansuoti pirkėją – leisti mokėti vėliau negu pirkėjas gavo prekes. Bet trumpesnį mokėjimo atidėjimą už nuolaidą vadinti „alternatyviu finansavimo šaltiniu“ – labai „išradinga“. Kadangi aš pirkdamas prekes pas juos už prekes susimoku iš karto, ir net jokios nuolaidos negaunu, tai jų logika remiantis – aš  finansuoju LIDLo tinklą „alternatyviu būdu“. Labai tikėtina, kad jūs irgi.

P.S. Pats LIDLo pasiūlymas sumokėti greičiau tiekėjams už nuolaidą – netgi visai puikus pasiūlymas. Bet tą vadinti “finansavimu” – tai jau naglumas