Kaip aš grioviau LEAN bažnyčią

Pernai po netikėtai karštų Joninių sulaukiau  VŽ žurnalistės Jolitos Mažeikienės skambučio. Pasikalbėjome apie karštąjį ilgąjį savaitgalį ir tuščius ledų šaldytuvus, apie tai, kokios galėjo būti to priežastys. Ir pasidalinau vienu pavyzdžiu, kai vienas alaus didmenininkas susiLEANino logistikos padalinį, todėl negalėdavo sureaguoti į rimtesnius paklausos šuolius. Ir Jolita parašė straipsnį labai drąsiu pavadinimu – Dėl „Lean“ – tuščios lentynos, bet pilni sandėliai. Straipsnyje kalbama ne tik apie LEAN, bet ir apie daug įvairių kitų priežasčių. Netgi apie tai, kad ne visada ekonomiškai naudinga turėti atsargų net ir „atominio karo atvejui“. Tačiau tai buvo nesvarbu. Ir tada prasidėjo. Netgi Vėsaitę man priminė :). Neformaliai netgi sulaukiau komentaro, kad griaunu LEAN bažnyčią.

Ir turiu prisipažinti, aš tikrai griaunu LEAN bažnyčią. Kodėl ? Ir tikrai ne todėl, kad sumenkinti LEANą ir reklamuoti TOCą. Aš griaunu ir TOCo bažnyčią. Nes man bažnyčia (kaip institucija) asocijuojasi ne su tikėjimu ar Dievu, o su tam tikrais ritualais ir dogmomis. LEAN yra puiki organizacijų (ne tik gamybinių) tobulinimo filosofija, metodologija bei įrankių rinkinys. Kiekvienas įrankis daro vienokį ar kitokį poveikį, todėl prie jį naudojant, reikia labai gerai suprasti jo įtaką visai organizacijos veiklai. Vienas iš ryškiausių prisiminimų ir bendravimo su a.a. dr.E.Godratt‘u – vienos diskusijos metu kaip argumentą, ginantį mano poziciją, pasakiau – „Taigi Jūs taip sakėte !“. Po šio argumento gavau pakankamai emocingos pylos, kurios esmė – TOC nėra religija, kur reikia tikėti, čia reikia suprasti. LEAN savo dvasia labai panaši į TOC. Gal šiek tiek skiriasi požiūris į neapibrėžtumus ir tobulinimo veiksmų seką, tačiau prieštaravimo tarp jų nėra.

Bet grįžkime prie LEAN bažnyčios griovimo. Neretai LEANininkai (čia ne LEAN ekspertai, o LEANo profanai) mėgina pritaikyti vienokį ar kitokį įrankį todėl, kad „knygoje taip parašyta“, „per kursus taip sakė“, „pas kitus mačiau“. Mano požiūriu LEAN yra apie srauto spartinimą (per mudos mažinimą ir pastovų tobulėjimą). Štai po VZ.lt straipsniu LEAN.lt atstovas labai akcentavo „Lean esmę geriausiai nusako du pagrindiniai principai: nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas“. Štai čia ir slypi didelis pavojus. Neretai įmonių ar padalinių vadovai tą nuostolių šalinimą prilygina kaštų mažinimui tiesiogiai. Apie tai rašiau net Verslo Klasėje. Tas ir atsitiko anksčiau minėtame pavyzdyje apie logistikos padalinio LEANinimą.

Beje, tiems kas perskaitė straipsnį, o ne tik pavadinimą ir keletą citatų, neatrodė, kad straipsnis prieš metodiką, apie pačią metodiką išvis nieko blogo nepasakyta. Visgi kai kam bet koks atvejis, kai kažkoks neigiamas žodis ir raidės LEAN pakliūna į vieną sakinį, atrodo šventvagyste. O tai jau tampa religija ar kokiu kultu.

LEAN ir TOC yra puikios metodikos, ir gali duoti daug naudos. Tačiau nei LEAN, nei TOC nėra religija ar bažnyčia. Ir jeigu kažkam kyla noras šias metodikas dogmatizuoti – jūsų valia. Bet nusiteikite dažniems pykčio priepuoliams, nes aš ir toliau griausiu tas bažnyčias.