Kovos su alkoholio vartojimu imitacija

Laukdamas skrydžio Barselonos oro uoste perskaičiau Mykolo Klecko įrašą tinklaraštyje, kuriame jis netik pasidalino savo įspūdžiais apie gyvenimą be alkoholio, bet ir išsakė savo pastebėjimus apie Verygos komandos darbą kovoje su alkoholizmu. Kadangi lėktuve nelabai yra kuo užsiimti, tai nusprendžiau ir aš parašyti savo komentarą. Juolab, kad iki Verslo Klasės straipsnio dead-line‘o dar labai daug laiko :).

Šitas komentaras ne apie tai, ar alkoholizmo problema Lietuvoje egzistuoja ir ne apie tai, ar ši problema yra ta, nuo kurios reikia pradėti. Šis įrašas apie tai, KAIP viskas daroma. Nes stebint iš šono kaip šita kova vyksta, aš drįsiu teigti, kad „anti-alkoholio“ komanda visai nenori kažką iš esmės pakeisti. Jie tiesiog nori užsidirbti populiarumo balus kaip „kovotojai prieš alkoholio mafiją“ – t.y. užsiiminėja visišku KKV (kunkuliuojančios veiklos vaizdavimu). Tikiuosi, kad pats idėjos įgyvendinimo proceso vertinimas skaitytojams parodys kaip reikia pasiruošti bet kokių idėjų sėkmingam įgyvendinimui.

Pradėkime nuo pagrindų. Grupė žmonių išsikėlė „idea-fix“ – ryškiai sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje (kaip jau minėjau, nevertinsiu ar idėja gera). Bet koks atsakingas ir mąstantis žmogus turi norėti savo idėjos sėkmės. Todėl jis pirmiausiai turi įvertinti, kodėl ta idėja vis dar netapusi realybe. Viena iš galimų priežasčių (beje, labai dažnai minima „buksuojančių anti-alkoholio buldozerininkų“) – tai „alkoholio mafijos“ pasipriešinimas. Aš nežinau, kas ta „alkoholio mafija“, bet manau, kad tai aliuzija į tuos, kurių verslo veikla siejasi su alkoholiniai gėrimais: gamintojai, platintojai, pilstytojai, reklamuotojai ir t.t. Ir tie alkoholistai tikrai turi įtaką, pinigų ir komunikacijos kanalų. Todėl eidamas į kovą su labai stipriu priešininku, bet koks mąstantis žmogus, kuris nori laimėti, o ne „žūti didvyrio mirtimi“, atlieka namų darbus – t.y. labai gerai pasiruošia kovai. Kaip sakoma Izraelio armijoje – The more you sweat in training, the less you bleed in battle. Tačiau „buldozerininkai“ ne tik nepadarė rimtų namų darbų, bet daro elementarias klaidas vos ne kiekviename žingsnyje. Valdantieji į rinkimus ėjo su „anti-alkoholio“ vėliava, kurią nešė A.Veryga, kuris alkoholio temoje ne naujokas. O ir alkoholio vartojimo tema, tai ne valstybės finansai ar Vyriausybės kanceliarijos veikla, kur labai sunku iš šalies nuspręsti kokios konkrečios problemos. Alkoholio temos visi skaičiai vieši, problemos viešos, todėl pasiruošti buvo galima ir iki laimėjimo.

Verslo Klasės straipsnyje Revoliucingomis kalbomis organizacijos nepakeisi detaliai pristačiau pasiruošimo pokyčiams žingsnius. Pradėti reikia nuo paprasto klausimo – kodėl reikia keistis ? Mūsų aptariamos problemos atveju, keistis (matyt) reikia todėl, kad Lietuvoje vartojama daug alkoholio. Bet iniciatyvos priešininkai klausia – o daug, tai kiek? Jau čia prasideda cirkas. Pasirodo, „buldozerininkai“ net tarpusavyje nesutaria kokį skaičių vartoti. Įvairiose diskusijose pateikiami skaičiai svyruoja nuo 13 iki 18 litrų gryno alkoholio vienam gyventojui. Jeigu ruošiesi kovai su „mafija“, tai turi būti tikras, kad skaičiai kuriais remiesi yra „bullet-proof“. Būtina ne tik užtikrinti problemos (suvartojimo kiekis) įvardinimą vienodai, bet ir turi būti pasiruošęs atsakyti į tokias pastabas, ar galima lyginti skirtingų šalių rodiklius, nes kiekviena šalis suvartojimą skaičiuoja pagal savo metodiką. Jeigu net toks paprastas namų darbas neatliktas – tai ką kalbėti apie rimtesnius iššūkius.

Kitas svarbi problemos apibrėžimo dalis – kas ir kur vartoja tuos kiekius. Pasirodo 10% vartotojų suvartoja beveik pusę viso kiekio, o virš 90% alkoholio suvartojama namie. Bet kova pradedama nuo draudimų pardavinėti alkoholį festivaliuose ir lauko kavinėse. Kiek tai sudaro viso suvartojimo ? Tai labiau panašu į situaciją, kuomet žmogui perpjauta vena ir jis smarkiai kraujuoja, o mes galvojame kaip išgaudyti blusas pas jį.

Ir toks nepasiruošimas komunikavimui eina per visus „valstiečius“. Štai valstiečių komunikatorius Liutauras socialiniame tinkle pasidalino savo paskaičiavimais kiek sudaro alkoholio pramonės pajamos (žiūr. pav. nuspaudus dedęnasi).

Jis skaičiuoja, kad degtinės litras mažmenoje kainuoja vidutiniškai 13 EUR. O akcizai ir kiti mokesčiai kainoje sudaro … 30%. Liutaurai, sėsk, du. Bet koks oponentas diskusijoje sumals tokius skaičius. Juk pagooglinus per 3 minutes galima paskaičiuoti, kad 13-oje  EUR liūto dalį sudaro mokesčiai, o ne visų pardavėjų dalis. Vien PVM sudaro 2.25 EUR. O akcizas 40% stiprumo gėrime sudaro dar 6.6 EUR. Tai bendra mokesčių suma ne 30% nuo pardavimo kainos. Šie skaičiai – ne raketų mokslas, tai ne kažkas, ką sunku rasti ar paskaičiuoti. Ir jau nebesvarbu, kad ir po tokios korekcijos pardavėjų dalis absoliučiais skaičiais vis tiek didelė. Svarbu tai, kad jūs net nematote reikalo paskirti 10 minučių elementarių faktų patikrinimui. Ir tokiu būdu prarandate bet kokį pasitikėjimą „neapsisprendusiųjų“ akyse. Beje, diskusijoje Liutauro pateikta nuoroda į statistikos departamento duomenis rodo pakankamai spartų vartojimo mažėjimą bet valstiečių anti-alkoholio buldozerio. (O ar kas iš buldozerininkų pasidomėjo, kodėl vyksta mažėjimas?).

O atsakymas, kodėl ispanai gali gerti vyną ir neprasigert, o va lietuviai – negali, jau tapo tautosakos dalis. Beje, parodanti valdančiųjų požiūrį į piliečius – baudžiauninkai durni, jie faktų nesupras, juk ponas geriau žino ko cholopams reikia.

Kolkas anti-alkoholistų elgsena primena mokyklinuką, kurį paskyrė budinčiu ir suteikė teisę bausti bendraklasius, tai dabar jis ir keršija visiems klasiokams už neduotą sausainį ar prasivardžiavimą.

Kodėl anti-alkoholiniai buldozerininkai taip elgiasi? Galbūt Kleckas teisus:

Didžiausia problema yra ne tai, kokiais metodais dirba šitie žmonės. Didžiausia problema, kad šitie žmonės yra neišsilavinę, nemoka kritiškai mąstyti, jie griežtai nesilaiko fact-checking’o idėjos ir jiems nusispjaut į faktus, kurie prieštarauja jų požiūriui. Jie aklai pritaria savo vėliavnešiams Verygai ir Širinskienei, nes bijo būti išmesti iš darbo ir supranta, kad neturėdami normalaus kritinio mąstymo jie kito darbo net nesusiras. Tokie žmonės sprendžia visos valstybės likimą ir užsiima šūdveikla, kai tuo tarpu valstybėje turime išties rimtą problemą, kurią kažkaip reikėtų spręsti.

Bet kokie idealistai ignoruojantys elementarius faktus yra fanatikai irba totalūs idiotai. O tokie žmonės įgavę valdžią yra labai pavojingi.

O galbūt pagrindiniai šios idėjos autoriai visai nesistengia pasiekti realaus vartojimo mažėjimo. Yra toks senas anekdotas, kuomet seno stomatologo sūnus išgydo „amžiną“ tėvo pacientą, tuo nutraukdamas pastovų pajamų srautą. Iš buldozerininkų veiksmų panašu, kad aktyviai puolamas liūtas, kuris yra narve. Ir spektaklis vaidinamas tik tam, kad užsidirbti populiarumo taškų ir susikurti pastovią darbo vietą būsimuose Seimuose – bei nusipelnyti garbingos Anti-Alkoholio Šviesos Karių reputacijos. Juk išsprendus alkoholio problemą, nebeliks poreikio ir kovotojams su šia problema.

Ar per didelis alkoholio vartojimas yra problema?     Vienareikšmiškai TAIP.
Ar reikia jį mažinti?      Vienareikšmiškai TAIP.
Ar Veryga ir Širinskienė nori tą problemą išspręsti?  Sprendžiant iš veiksmų – NE. Jie tiesiog užsiiminėja veiklos imitacija ir renkasi populiarumo taškus bei stengiasi užsitikrinti sau šiltą vietą už mokesčių mokėtojų pinigus.