Nauji Metai – nauji pažadai sau. Juk kiekvienas (bent mintyse) pasižadėjo nuo Naujųjų gyventi kitaip. Bent jau vieną (kad ir smulkmeną) pakeisti. Tačiau net ir tie maži pokyčiai neretai neįvyksta.
Pakalbėkime apie vykdymą-įgyvendinimą (execution – angl.). Viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame konsultuodami įmones – tai priimtų sprendimų (ne)įgyvendinimas. Neretai klientai ir be mūsų žino, ką reikia daryti, bet nedaro.
Mano ir mano kolegų pagalba įmonių vadovai nusprendžia, ką konkrečiai reikia daryti ir netgi jie būna įsitikinę, kad tai duos didelę naudą jų įmonėms, tačiau įgyvendinimas šlubuoja. Pasirodo, jei mes (konsultantai) norime pasiekti rezultatų pas savo klientus (o rezultatai turi būti matuojami tiktai pagerėjusiu įmonės pelningumu – daugiau pinigų), mes turime skirti daug daugiau laiko klausimui, kodėl *** nepadaryta, o ne klausimams, ką daryti ir kaip daryti. Negi žmonių (ir vadovų) kantrybės limitas toks trumpas, kad jei per labai trumpą laiką nėra rezultatų, žmonės užsiima kažkuo kitu?
Galbūt išsiauklėjimas neleidžia vadovui sufokusuot savo dėmesį į tai, kas svarbu jam, nes jis negali pasakyti „ne“ įvairiems išoriniams prašymams ar trukdymams. S. Covey savo knygoje „Septyni sėkmingų žmonių įpročiai“ parodė, kodėl būtina skirti dėmesį svarbiems, bet neskubiems darbams. Tik tokiu būdu mes galime ryškiai sumažinti skubių ir svarbių darbų („gaisrų“) kiekį savo veikloje. O skubiems, bet nesvarbiems darbams mes turime paprasčiausiai pasakyti „ne“. Tačiau labai dažnai išsilavinimas tampa kliūtimi – juk negali atsisakyti padėti kolegai, neatsakyti į atėjusį el. laišką ar nekelti telefono ragelio. Gal vis dėlto reikia sumažinti savo „kultūros lygį“ ir pradėti ryžtingai kovoti su laiko „ėdikais“.
Meskite šalink išsiauklėjimą, ir darykite tai, ką (Jūsų nuomone) reikia daryti. Juk ten kur sutelksite dėmesį ir energiją ir vyks pokyčiai.