Puikūs lyderiai – tie, kurie pasiekia rezultatų sukūrę sistemą ir įkvėpdami komandą. Tačiau dažniau sutinkami tokie vadovai, kurie vadovaudami sugeba pasiekti puikių rezultatų, bet jiems pasitraukus organizacijų rezultatai suprastėja. Neretai toks rezultatų suprastėjimas netgi pateikiamas kaip vadovo gerumo įrodymas – va, kai vadovavo Vardenis Pavardenis, įmonė augo ir klestėjo, o jam išėjus padėtis ėmė blogėti. Tačiau toks vertinimas neretai tampa elgsenos „not on my shift“ (angl. ne per mano budėjimą) priežastimi, kai organizacijos ilgalaikiai tikslai aukojami siekiant nesugadinti vadovo reputacijos ir nepakenkti jo asmeniniams karjeros tikslams.
Praėjusią savaitę dalinausi savo įspūdžiais apie JAV specialiųjų operacijų pajėgų („Navy SEAL“) būrio vado („platoon commander“) Jocko Willinko ir jo tarnybos kolegos Leifo Babino bestselerį „Extreme Ownership: How U.S. Navy SEALs Lead and Win“. Šį kartą noriu pristatyti JAV povandenio atominio laivo eks-kapitono Davido Marqueto knygą „Turn the Ship Around! A True Story of Turning Followers into Leaders“ („Apsukti laivą. Tikra istorija apie sekėjų pavertimą lyderiais“), kurioje pasakoja apie savo patirtis vadovaujant atominiam povandeniniam laivui „Santa-Fe“. Pasirodo, kad ilgą laiką JAV kariname jūrų laivyne kapitonas buvo atsakingas už viską, kas atsitinka jam vadovaujant („per jo pamainą“). Jeigu incidentas nutiks po penkių minučių, kai vadovavimą bus perėmęs kitas kapitonas, už tą incidentą bus atsakingas naujasis kapitonas.
Tokį „kadencinį“ mąstymą dažnai matome ir politikų elgsenoje, kai susitelkiama į tuos veiksmus, kurie duos rezultatų per 4 metų kadenciją. Tačiau organizacijos gyvavimo amžius turi būti ilgesnis nei vadovo kadencija joje, todėl vertinant vadovą būtina atsižvelgti, ar organizacija išlaikė (ir pagerino) rezultatus pasikeitus vadovui. Toks rezultatų gerėjimas patvirtintų, kad ankstesnis vadovas tikrai sukūrė sistemą, subūrė tinkamą komandą ir prisidėjo prie įmonės ilgaamžiškumo stiprinimo. JAV karinis jūrų laivynas ėmė vertinti ne tik įvairių laivų įgulų rezultatus ir po to, kai pasikeičia kapitonas, tačiau ir tai, kokią tolesnę karjerą padarė tiesioginiai kapitono pavaldiniai, t. y. ar jis tikrai buvo ne tik vadovas, bet ir lyderis, ar ugdė ir padėjo naujiems karininkams bei būsimiems kapitonams.
Davidas Marquetas labai vaizdžiai pasakoja, kaip jam pavyko vieną iš prasčiausius rezultatus rodančią povandeninio laivo komandą išugdyti į vieną geriausių. Ir toks komandos rezultatai išliko puikūs ir po Davido „pamainos“. Jo metodas susideda iš trijų dalių:
- Kontrolės delegavimas „žemyn“
- Komandos narių kompetencijų, reikalingų deleguotai kontrolei ir atsakomybei įgyvendinti, ugdymas
- Aiškumo užtikrinimas – kiekvienas komandos narys turi matyti „plačiau“ ir suprasti savo sprendimų ir veiksmų įtaką visai komandai
Juk daugelis vadovų kalba apie „decentralizaciją“, „darbuotojų įsitraukimą“, „komandą“ ir t.t. Tačiau dažniausiai tiesiog „permeta“ atsakomybę, tačiau kitokių pokyčių nedaro. Vėliau stebisi pavaldinių „neatsakingumu“. Šioje knygoje galima rasti puikių patarimų kaip tą „lyderystės delegavimą“ įgyvendinti.
Beje, knygai įžangą parašė žymusis Steven Covey, knygos „Septyni sėkmingų žmonių įpročiai“ autorius.
Knygą galite užsisakyti iš Amazon’o pagal šią nuorodą: Turn the Ship Around! A True Story of Turning Followers into Leaders
Knygos audio versiją galite užsisakyti iš Audible: Turn the Ship Around! A True Story of Turning Followers into Leaders
Ir žinoma, jei dar neužsisakėte, tai rekomenduoju užsisakyti mano knygą “Nuo Amato prie Verslo. Pradžia“. Yra ir angliškas elektroninis variantas: From Workplace to Business. The beginning.
Daugiau knygų apžvalgų: https://verslomitai.lt/category/knygu-apzvalga/