Gūdžiais 2011 metais, t.y. gilioje senovėje, Rokiškis, tuomet (kaip ir dabar) skaitomiausias ne gliancinis tinklaraštininkas, kreipėsi, ieškodamas, ką čia tokio sensacingo nenuvalkioto galima būtų parašyti apie Lietuvą pasauliniame kontekste “Veido” užsakymu. Kaip tik tuo metu man į rankas buvo pakliuvus labai įdomi ataskaita, kurią pražiopsojo spauda.
Toji ataskaita vadinosi “The Global Competitiveness Report 2010–2011” (Pasaulinė konkurencingumo ataskaita 2010-2011). Ataskaitos analizei vietoje savo įrašo pasirinkau lengvesnį kelią: kam man vargti, kai vargti “Veido” spec. užsakymu buvo pasiryžęs Rokiškis?
Parengęs puikų tekstą apie Lietuvos spindesį ir skurdą, Rokiškis nepamiršo savo blogeriškų šaknų ir santarvės, ir paėmė iš manęs interviu. Mano pasisakymą surašė į sklandų tekstą, paprašė paso nuotraukos, ir viską įdėjo į popierinį žurnalą.
Kadangi bendravom kaip tinklaraštininkas su tinklaraštininku, tai žodžių nevyniojau į vatą. Išėmus keiksmažodžius, buvo išpublikuota štai taip:
Vergų parengimo sistema
Pasaulio ekonomikos forumas akcentuoja ne tik verslui, bet ir visuomenei svarbius rodiklius: verslas gali vystytis tik kartu su visuomene, kaip ir visuomenė – tik kartu su verslu. Juk pats žodis “konkurencingumas” kilęs iš lot. concurrere – bėgti kartu, susitarti. Išsami rodiklių sistema leidžia ne šiaip vertinti kiekvienos šalies gerovę ar investavimo galimybes, bet ir atrasti sritis, kurios labiausiai taisytinos. Vienaip ar kitaip išmatuoti, paversti skaičiais galima viską, todėl ši studija leidžia remtis faktais.
Pasaulinė konkurencingumo ataskaita aiškiai sako: Lietuva turi labai gerą technologinę infrastruktūrą, daug išsilavinusių žmonių. Pagal skaičius, rodančius potencialias augimo galimybes, mes galėtume būti daug aukščiau nei 47 vietoje. Tačiau balai, susiję su tų galimybių panaudojimu, tempia šalį į dugną.
Esame 11 vietoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalį ir 29 vietoje pagal tiksliųjų mokslų bei matematikos dėstymą, tačiau vos 70 vietoje pagal bendrą mokslo kokybę, 68-oje – pagal vadovų rengimo kokybę ir 64-oje – pagal darbuotojų mokymą. Tai reiškia, kad žmonės išmoksta skaičiuoti ir dirbti, tačiau neišmoksta galvoti savo galva, kurti ir plėtoti verslą. Tai vergų parengimo sistema. Pasekmės akivaizdžios – 110 vieta dėl protų nutekėjimo.
Valdžios pastangas kištis į ekonomiką rodo tragiški įvertinimai: įvairūs ribojimai žlugdo užsienio investicijas, mokesčių sudėtingumas ir krūvis – sunkiai suvokiamas, tačiau valdžia švaisto lėšas ir visiškai nesugeba planuoti savo išlaidų. Tuo pat metu bene vienintelė ekonomikos sritis, į kurią valdžia turėtų kištis ir reguliuoti be jokių skrupulų, visiškai apleista – monopolijos niekaip nevaržomos. Būtent todėl prastas ir politikų reitingas.
Prie to galėčiau pridėti, vėlgi nevyniodamas į vatą, kad mūsų mokymo įstaigos ruošia papūgėlių ir triušiukų hibridus. Triušiukai – kad bijotų (dėstytojų, valdžios, viršininkų), papūgėlės – kad atkartotų dėstytojų pasakytas “tiesas”. Dar Seneka yra pasakęs: ”Duok vaiką auklėti vergui, ir turėsi naują vergą”. O dabar, jei kalbame apie versluma, pamėginkime atsakyti į klausimą: ko studentų gali išmokyti tas, kuris gyvenime nebuvo prisiartinęs prie verslo darymo? Visi esate daugmaž baigę kažkokius aukštuosius mokslus: kiek verslumo jums įdiegė jūsų dėstytojai? Kiek laiko iššvaistė jerundicijos plėtrai, ir kiek praktinių įgūdžių suteikė?
Todėl tenka pritarti nuomonei, kad esamą sistemą reikia keisti iš esmės – dalį universitetų reikia uždaryti, o ne jungti.